Moterys tautos susirinkime

Komedijos tėvu laikomas žymiausias Antikos komediografas Aristofanas (~446-385 m. pr. Kr.) gimė ir gyveno Atėnuose. Jis buvo didelis gimtojo miesto patriotas, konservatyvių pažiūrų žmogus, savo kūriniuose gynęs tradicinę moralę, tėvų papročius, dažnai pašiepdavęs to meto politinius veikėjus, kritikavęs jų veiklą ir visuomenės ydas. Komediografas parašė apie keturiasdešimt komedijų, iš kurių mūsų laikus pasiekė tik vienuolika. Aristofano kūriniai puikiai atspindi socialines ir politines V a. pr. Kr. pabaigos atėniečių gyvenimo realijas.

Socialinės utopijos komediją „Moterys Tautos susirinkime“ Aristofanas sukūrė gyvenimo pabaigoje, kai Atėnai išgyveno demokratinės santvarkos krizę ir didžiulį ekonominį nuosmukį. Nepatenkintas Atėnų valdžia, komediografas norėjo pasišaipyti iš neryžtingų to meto politikų, nieko nedarančių, kad miestas išbristų iš sunkios padėties. Kūrinyje išjuokiamas aukščiausias Atėnų valdymo organas - Tautos susirinkimas. Nusivylusi vyrų vykdoma politika veikli atėnietė Praksagora sugalvoja perduoti miesto valdymą moterims. Antikoje moterys neturėjo jokių politinių teisių, todėl mintis apie moterų valdžią atrodė nereali ir juokinga. Praksagoros sumanymas įtvirtinamas demokratiniu, nors ir apgaulingu, būdu — Tautos susirinkimo balsais. Moterys imasi įgyvendinti savąsias reformas, tačiau jų kuriama valstybinė santvarka patiria visišką nesėkmę. Komedijoje keliamos problemos tebėra aktualios ir šiais laikais.

Pirmą kartą į lietuvių kalbą išversta komedija „Moterys Tautos susirinkime“ žavi švelnia ironija, kandžia satyra, sodriu humoru, autoriaus fantazija ir papildo jau turimus lietuviškus Aristofano kūrinių vertimus.