Silūras

Silūras – mitinė geologinė era, kurioje galioja saviti laiko dėsniai; vienintelė, kurios neįveikė visa apimantis pelėsis. Saugesnė užuovėja, ar bent jos provaizdis.

Pagrindinis alegorinio romano veikėjas Teris bando įveikti tikrovės ir netikrumo, o kartu realybės ir nerealybės ribą. Nors ši istorija pasižymi distopijos bruožais, joje nekalbama apie ateitį. Ateities kaip laiko sąvokos nėra, ji egzistuoja kaip konkreti vieta, į kurią patekti nesunku – tereikia galva pramušti sienos betoną. Uždaros laiko kilpos primena šiandieninius socialinių tinklų burbulus.

Fantastinių elementų nestokojančiame pasakojime, skirtame jaunimui ir suaugusiesiems, ironija išmoningai pinasi su liūdesiu, metaforos – su vulgarybėmis, ir niekur neišnyksta tikrovės, kurioje mes visi esame vienas kitam reikalingi kaip žmogiškos būtybės, nuojauta ir ilgesys.

Renata Šerelytė (gim. 1970 m.) – išskirtinio braižo rašytoja, literatūros kritikė, beveik trijų dešimčių knygų suaugusiesiems, vaikams ir jaunimui autorė. Romanai ir trumpoji proza įvertinti Žemaitės (2000), Antano Vaičiulaičio (2001), Gabrielės Petkevičaitės-Bitės (2007), Jurgos Ivanauskaitės (2010) premijomis. 2013 m. pagal romaną „Vardas tamsoje“ pastatytas to paties pavadinimo filmas (rež. Agnė Marcinkevičiūtė). Kūriniai nominuoti „Metų knygos“ rinkimuose, įtraukti į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Kūrybiškiausių knygų dvyliktuką, IBBY garbės sąrašą. Kūrybos išversta į anglų, prancūzų, švedų, vokiečių, rusų, kartvelų, lenkų ir kitas kalbas.

Rašydama maniau, kad tai bus distopija. Tačiau ateities modelių konstravimas – bergždžias darbas, nes daugiausia remiasi vaizduote. O ši sukelia tam tikrų pavojų, vienas jų – iškreipta realybė, nė iš tolo nepretenduojanti į tikrovę. Todėl ši knyga – keistas, gražus sapnas. Troškimas būti nesukurtu – vadinasi, ir nemirštančiu. Ir tuo pat metu – žodžio, turinčio galią kurti, ilgesys. Geliantis ir skausmingas.

— Renata Šerelytė