Lituanistinė ir politinė publicistika

Oskaro Milašiaus (Oscar Milosz, 1877–1939) kūryboje reikšmingą vietą užima lituanistinė ir politinė publicistika. Tai žurnaluose ir atskirais leidinėliais, daugiausia paties autoriaus lėšomis, skelbti rašiniai apie lietuvių tautosaką kartu su dainų vertimais į prancūzų kalbą, liaudies meno, tradicijų ir papročių studijos, politiniai straipsniai, pratarmės, etnologiniai tyrimai. Savo kūrybos į „aukštąją“ ir „žemąją“ neskirsčiusiam rašytojui ši publicistika buvo ne mažiau svarbi negu grožiniai kūriniai ar metafiziniai veikalai.

Šioje knygoje "Oskaras Milašius. Lituanistinė ir politinė publicistika" spausdinama lituanistinė ir politinė publicistika apima ištisus dvidešimt Milašiaus kūrybos metų. Pirmieji rašiniai paskelbti besibaigiant Pirmajam pasauliniam karui, paskutinysis – knygos pratarmė – likus porai mėnesių iki rašytojo mirties.

Lituanistinėje ir politinėje publicistikoje kuriamas „poetinis“ ir „politinis“ Lietuvos paveikslas primena romantizmo laikų „tautų pavasario“ vaizdinius. XX a. pirmaisiais dešimtmečiais tai buvo nenauja, tiktai gerokai primiršta mintis. Tačiau rašytojo siūlomas protėvių šalies įvaizdis, jai deleguojamas vaidmuo pasižymi originalumu – Lietuvai skirtu mesianistiniu pašaukimu. Milašius savo skaitytojams pateikė dar vieną – lietuviškąjį – dėmenį, greta seniai egzistuojančių, Europos pagrindus nutiesusių ir ją iš esmės sukūrusių antikinio ir biblinio dėmenų.