Pasipriešinimo judėjimai Lietuvoje antrojo Pasaulinio karo m

Monografijoje nagrinėjama lenkų pogrindinės organizacijos – Armijos krajovos (AK) Vilniaus apygardos veikla Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais (1939-1945). Armija krajova (tokius pavadinimu veikė nuo 1942 m.) buvo slapta karinė organizacija, iš pradžių pavaldi Lenkijos emigracinei vyriausybei Prancūzijoje, o nuo 1940 m. vidurio Anglijoje. Svarbiausias AK kovos tikslas buvo Lenkijos valstybės atkūrimas su prieškarinėmis rytinėmis sienomis (iki 1939 m. rugsėjo 1 d.). Lenkų pogrindžio kulminacija laikoma 1943 m. pabaiga – 1944 m. pirma pusė, kai susikūrė ir aktyviai veikė AK partizanų būriai, brigados ir grupuotės. Organizuotas, centralizuotas ir gausus lenkų pogrindis Lietuvoje veikė penkerius su puse metų – nuo 1940 m. pradžios iki 1945 m. vidurio. Pogrindžio nariai aktyviai, ginkluotais ir neginkluotais būdais kovojo dėl nepriklausomos Lenkijos valstybės atkūrimo ir Vilniaus krašto grąžinimo Lenkijai. Šios kovos metu šimtai pogrindžio narių žuvo, tukstančiai buvo suimti ir įkalinti nacių bei sovietų kalėjimuose, lageriuose. Kovose taip pat buvo pralieta daug lenkų pogrindžio priešų – vokiečių, sovietų ir lietuvių – kraujo. Dėl nepalankios Lenkijos pogrindžio valstybei tarptautinės situacijos ir už ją stipresnių šalių (pirmiausia Sovietų Sąjungos) veiklos lenkų pogrindis Lietuvos iki 1945 m. pabaigos buvo sutriuškintas.