Slaptažodis - akcentas

Autorius, pats tiesiogiai dalyvavęs aprašomuose įvykiuose, gerai pažįstantis nelengvą kareivio gyvenimo kasdienybę, detaliai ir tikroviškai perteikia jos realijas. Būsimajam rašytojui teko nelinksma rekrūto dalia tais dvidešimtojo amžiaus metais, kai sovietų kariuomenė buvo pasiekusį savo galybės viršūnę ir rengė pačias įžūliausias provokacijas prieš JAV, pagaliau net slapta dislokavo didelį skaičių raketų su atominiais užtaisais Kuboje, taip vos nesukeldama naujo pasaulinio karo, kuriame tikriausiai būtų plačiai panaudotas branduolinis ginklas. Didžiąją dalį tuomet trejus metus trunkančios tarnybos naštos jaunuoliui teko vilkti perdėto „slaptumo“ bei įtarumo sąlygomis – aviacijos bazėje, turinčioje pačios naujausios karinės technikos. Tačiau greitomis sukurti tobuliausi sovietų kovos lėktuvai vienas po kito patirdavo katastrofas, kurios pasiglemždavo ir jų pilotų gyvybes… Su pašaipa autorius žvelgia ne tik į kariuomenę, archajišką karių pradinio rengimo praktiką, muštrą, bet ir į visą sovietinio tipo socialinę bei politinę sistemą, taip pat vadinamąją „komunistinę moralę“, kuria buvo grindžiama ir visa Sovietų Sąjungos ginkluotųjų pajėgų galia. Kaip tik todėl ta galia autoriui – anuometiniam kariui – atrodė abejotina. Suprantama, patraukliai perteikti per tarnybos metus patirtus išgyvenimus, įtaigiai papasakoti apie sutiktus įsimintinus uniformuotus žmones, draugus, atskleisti sovietinių kareivinių – kazarmų – dvasią yra sunkus uždavinys. Autoriui šį uždavinį išspręsti pavyko ne tik sumaniai pasitelkiant faktus, bet ir turtingą, kupiną šmaikštaus humoro kūrybinę vaizduotę. Kaip tik todėl romanas „Slaptažodis – AKCENTAS“ atrodo ir labai tikroviškas, ir kartu ypač gyvas bei vaizdingas.