Mirtis saulėlydžio giraitėje

Kas galėtų įsivaizduoti, kad „Saulėlydžio giraitėje" – eiliniuose Suomijos senelių namuose gali nutikti kas nors nusikalstamo: įtartinos mirtys, vagystės ar neteisėta prekyba? Ir kas galėtų pagalvoti, kad 90-metės jų gyventojos Syri, Irma ir Ana Liza įkurs detektyvių agentūrą ir pamėgins išsiaiškinti pavojingiausias paslaptis?

Atrodytų, kad „Saulėlydžio giraitė" – jauki ir miela vieta. Visi čia stengiasi, kad senjorams nieko netrūktų, savo dienas jie leistų saugūs ir patenkinti, apsupti dėmesiu ir rūpesčiu. Čia vyksta nesibaigiantys meno, amatų ir „sporto" užsiėmimai ar akordeono muzikos vakarai, į kuriuos senjorai dažniausiai eina tik iš gailesčio darbuotojams ir pagarbos jų pastangoms. Savo ilgas ir nuobodžias dienas jie paįvairina kartais taure raudonojo vyno, kartais pasivažinėjimu tramvajumi mieste ar kieno nors laidotuvėmis.

Bet ar tikrai „Saulėlydžio giraitėje" viskas yra taip, kaip atrodo?

Iš tiesų čia nuolat vyksta keisti dalykai: atrodo, visai sveiki globotiniai tampa nepagydomais ligoniais, prisidengiant neaiškiomis paslaugomis sparčiai tuštėja senukų sąskaitos, nusižudo jaunas virtuvės šefas... Baisesnis už mirtį dalykas čia – būti uždarytam į dementikų palatą ir gulėti apsvaigintam vaistais. Tačiau net ir aštriausio proto senjoras gali patekti į tokią situaciją.

Apgaulingą „Saulėlydžio giraitės" ramybę sudrumsčia trys guvios damos, kurioms bendrai sudėjus beveik... 270 metų! Susipažinkite su Agathos Christie plunksnos vertomis detektyvėmis – Syri, Irma ir Ana Liza.

Trijulės nuotykiai netikėto humoro kupiname detektyve jau sužavėjo šimtus tūkstančių skaitytojų daugiau nei 16 pasaulio šalių, o britų „Independent" pavadino knygą „suomiškoji Mis Marpl".