- Titulinis
- Visos kategorijos
- Dalykinė ir mokslinė literatūra
- Humanitarinių mokslų knygos
- Lingvistika, literatūra
- Simono Daukanto Sankt Peterburgo ortografija (1834-1846)
Giedrius Subačius
Simono Daukanto Sankt Peterburgo ortografija (1834-1846)
Balsavo 0
ISBN: 9786098183986
Autorius : Giedrius Subačius
Leidimo metai: 2022
Leidėjas: Lietuvos istorijos institutas
Leidinio kalba: Lietuvių
Formatas: Kieti viršeliai
Autorius : Giedrius Subačius
Leidimo metai: 2022
Leidėjas: Lietuvos istorijos institutas
Leidinio kalba: Lietuvių
Formatas: Kieti viršeliai
Pilna kaina:
22.90 €
- % perkant internetu
Kaina:
Šių parametrų produkto neturime
Likutis pakankamas
Pristatymo terminas Lietuvoje 2-6 savaitės
Pristatymo terminas Lietuvoje 1-4 darbo dienos. Galimas kelių dienų vėlavimas
Pristatymo terminas Lietuvoje 2-6 savaitės
Pristatymo sąlygos
Aprašymas
Simono Daukanto Sankt Peterburgo ortografija (1834–1846) skirta Simono Daukanto didžiosios dalies Sankt Peterburgo laikotarpio lietuviškų rankraščių ir spaudinių rašybos analizei. Tai ankstesnės monografijos Simono Daukanto Rygos ortografija (1827–1834) tęsinys, penkių pirmųjų Daukanto knygų bei daugiau kaip 20 didesnių ar mažesnių jo rankraščių rašybos tyrimas.
Naujas grafochronologijos metodas pagal grafemų keitimo tendencijas leido patikslinti daugelio Daukanto rankraščių rašymo laiką. Identifikuoti keturi pagrindiniai Daukanto rašybos etapai Sankt Peterburge: 1) Sankt Peterburgo pradžios ortografijos lūžis (apie 1835–1836 m. I pusę), 2) Spaudinių ortografijos lūžis (apie 1836 m. II pusę–1838 m.), 3) Patarlių ortografijos lūžis (apie 1838–1841 m.) ir pats stabiliausias – 4) Sostinės ortografija (apie 1841–1845 m.).
Daukanto rašyba labai išsiskyrė iš lietuvių kalbos ortografijos tradicijų, savitumu Daukantas siekė koduoti tautos identiteto unikalumą, rašybai suteikti simbolinio svorio. Nustatytas Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos poveikis tam tikroms Daukanto rašybos pateikimo formoms. Atskleistas platus kultūrinis Daukanto darbas su Motiejumi Valančiumi Sankt Peterburge – ten jie buvo susikūrę praktinę Žemaičių akademiją, kurioje kartu dirbo prie žemaitiškų istorinių, religinių ir smulkiosios tautosakos tekstų.
Atsiliepimai (0)
Palikite atsiliepimą