Totalinis paveldas

Tai pirmasis išsamus ir originalus lietuviškas paveldo metateorijos leidinys, kuriame pristatomas, analizuojamas ir grindžiamas totalinio paveldo autorinis konceptas. Su totaliniu paveldu siejamas probleminis laukas – sistemos komplikuotumas ir prieštaringumas, kai sistema suvokiama bendrąja (žmonių civilizacijos) ir specifine (kultūros) reikšme. Knygoje prie abiejų šių objektų bandoma priartėti taikant skirtingas metodines prieigas ir loginę navigaciją, remiamasi tinklaveikos, singuliarumo idėjomis, įvairiomis urbanistinėmis koncepcijomis. Monografijos logika priveda prie tolimos ateities, kuri nėra apibrėžta linijinio laiko, miesto teorinių ir tam tikrų praktinių metmenų. Remiantis klasikine urbanistikos teorija suformuojama ateities miesto, pavadinto noopoliu, koncepcija. Leidinyje ne tik apibrėžiami erdviniai ar fiziniai šio miesto bruožai, bet ir keliamas ambicingas tikslas – pažvelgti į naujas socialinės veiklos ir socialinio gyvenimo organizavimo formas tokiame mieste. Autoriaus pasirinktas tyrimo sumanymas meta iššūkį tradiciniam paveldo suvokimui ir įprastiniam kalbėjimo būdui apie jį. Visa tai leidžia įgyvendinti vieną pagrindinių tokių leidinių sprendžiamų problemų – paveldo kaip įrankio panaudojimo žmonijos kaip rūšies evoliucijai ir tobulėjimui.