Po tamsos ateina… lapė. Trumpi įkvėpimai

Aušra Šneiderytė – žurnalistė, žurnalų „Psichologija Tau“ ir „Iliustruotasis mokslas“ redaktorė, tinklaraštininkė, skaitytojus žavinti kandžiu stiliumi ir uždegančiais tekstais, kuriuos perskaičius norisi ne pritariamai palinguoti galva, o pirkti bokso pirštines. Arba bėgimo batelius. „Po tamsos ateina... lapė“ – pirmoji jos knyga.

Permainos į mūsų gyvenimą dažnai ateina nekviestos. O kartais pasikviečiame jas patys. Vieniems pokyčiams reikia sukrėtimo, kitiems užtenka ir nedidelio postūmio. Įkvėpimo. Į knygos autorės gyvenimą giluminės permainos atėjo minkštomis lapės letenėlėmis. Lapė – savotiškas Aušros Šneiderytės alter ego, toteminis gyvūnas, permainų poreikio, po krizinių patirčių būtino gijimo įsikūnijimas. Ji primena „Mažojo princo“ lapę – išmintinga, truputį laukinė, truputį filosofė, kartais jaukiai miela, o kartais labai karinga. Tokie ir Aušros Šneiderytės tekstai – jaukūs, išmintingi, ironiški, karingi. Jos esė – kaip vitaminai protui ir sielai, suteikiantys jėgų eiti į kasdienius mūšius su rutina, kapoti galvas sustabarėjusios tvarkos drakonams, kautis už teisę rinktis gyvenimo būdą, neskubėti, nedirbti viršvalandžių, puoselėti visaverčius santykius. Trumpiau tariant, kurti savo laimę.

Knygos „Po tamsos ateina... lapė“ puslapiuose atsispindi politiniai įvykiai, visuomenę skaldantys skauduliai, kiekvienam pažįstama buitis. Kad ir apie ką kalbėtų – apie tarakonus virtuvėje, pandemijos pasekmes ar moterų teises, – autorė nepraranda humoro ir vos keliais žodžiais geba susprogdinti emocinę bombą: jos tekstai verčia kilti nuo sofos ir ką nors keisti. Nutraukti destruktyvius santykius. Imtis naujos veiklos. Pakelti akis į žvaigždes. Matyti žmones greta. Įsiklausyti. Leisti būti sau ir kitiems. Gyventi lapiau.