-5 %
Jolanta Zabarskaitė (sud.)

Mados fenomenas. Mada kūrybos visuomenėje

Balsavo 0
ISBN: 9786098308013
Autorius : Jolanta Zabarskaitė (sud.)
Leidimo metai: 2021
Leidėjas: Kazimiero Simonavičiaus universitetas
Puslapių skaičius: 216
Leidinio kalba: Lietuvių
Formatas: Minkšti viršeliai
Aprašymas
Ši kolektyvinė monografija yra Kazimiero Simonavičiaus universiteto Mados industrijų studijų programos dėstytojų ir jų kolegų mokslinių tyrimų rezultatas. Knyga yra skirta visiems, kas domisi ir gyvena mada. Monografijoje nagrinėjama mados industrijų įvairovė, klausimas, kas yra mada ir kaip ji funkcionuoja, analizuojama prabangos ir aukštosios mados problematika, tiriami šiuolaikinės mados reiškiniai – skaitmeninė ir virtuali mada. Pirmame skyriuje „Meno kontekstai mados industrijoje“ Meda Norbutaitė analizuoja, kas vienija ir skiria madą bei meną. Aistis Mickevičius skyriuje „Mados industrijos kvepalų kūrėjo žvilgsniu“ kelia klausimus, ar galime laikyti parfumeriją mados industrijos dalimi, ar parfumerija telpa į mados sąvoką ir pasiduoda jai, ką reiškia parfumerijos industrijos slinktys nuo nišinės prie segmentuotos auštosios, selektyvinės, autorinės, meninės (artistinės) ir kt. parfumerijos. Kinotyrininkė Živilė Pipinytė monografijos dalyje „Mados kino kritiko žvilgsniu“ analizuoja kino ir mados ryšio poveikį ne tik kino ar masinės kultūros raidai, bet ir gyvenimo būdui. O dalyje „Kaip pamatyti kvapą“ ji pristato kino ir parfumerijos industrijos įtaką madai ir atvirkščiai – jos poveikį kvepalų populiarumui ir rinkodaros strategijoms per kiną. Nors apie mados fotografiją, kaip taikomąjį meną, vis dar pasigirsta diskusijų, priverčiančių abejoti jos meno statusu, vargu ar galima abejoti tiksliniu ir naudingu mados fotografijos pritaikymu pačiame mados industrijos diskurse. Apie tai monografijos dalyje „Mados fotografijos fenomenas“ mokslinių įžvalgų pateikia Remigijus Venckus. Eugenijus Skerstonas skyriuje „Išvaizdos madų industrijos“ analizuoja mados, prabangos, aukštosios mados problematiką ekonomikos, gamybos (industrijų) ir rinkodaros kontekstuose, kuriuose užčiuopiami spartūs ir radikalūs pokyčiai. Technologine prasme jie pirmiausia ateina į medžiagų gamybą, todėl monografijoje pateiktas skyrius „Tekstilė ir technologijos“, kurį parašė Vaida Jonaitienė. Skyriuje „Gastronomijos raida ir sociokultūriniai dabartinės paradigmos aspektai“ Mykolas Lepeška ir Žygimantė Jovaišaitė pristato idėjinės ir jutiminės šiuolaikinės gastronomijos evoliucijos tyrimus. Apžvelgdami keturias praėjusias ir šiuo metu vyraujančią penktąją paradigmą, šio skyriaus autoriai įvertina gastronomijos pokyčius, tendencijas ir jų atsiradimą. Ar mada įmanoma urbanistikos (ir kartais architektūros) lygmeniu, būtent domėn imant platesnį laiko ir erdvės regioną, arba priešingai – vien tik autentišką akimirkos blyksnį beribiame urbanistikos kontinume? Šiuos klausimus su miesto mada ir antimada sieja Kastytis Rudokas skyriuje „Miestas, laikas ir mada“. Rasa Levickaitė nagrinėja mados komunikacijos inovacijas – skaitmeninę madą, o Jolanta Zabarskaitė skyriuje „Mados naratyvas tarpukariu“ parodo ankstesnes mados suvokimo ir vertinimo slinktis Lietuvoje.

Atsiliepimai (0)
Palikite atsiliepimą